APIE MANE

 

Buvau ir esu užsispyręs.

Prisimenu, kaip aštuntokas užsispyriau būtinai išmokti groti gitara. Ir išmokau. Ir dabar draugų kompanijoje ją išsitraukiu ir padainuoju. Pirmoji mano atlikta daina, kurią ir dabar mielai dainuoju, – Vytauto Kernagio „Nereikia karo!“. Kodėl? Nes ji prasideda žodžiais: „Saulė budino gėles“…

Noras kurti, veikti, muzikuoti turbūt manęs neapleis iki pat gyvenimo saulėlydžio.

Baigiau Kauno politechnikos institutą, įgijau inžinieriaus-mechaniko specialybę. Studijas dvejiems metams teko ir nutraukti.  Buvau tarp pirmųjų studentų, kuriems teko po pirmo kurso atitarnauti sovietų armijoje. Studijuodamas buvau aktyvus pučiamųjų instrumentų orkestro „Politechnika“ dalyvis, už aktyvią veiklą gavau net Lietuvos meno saviveiklos žymūno vardą. O juk esu savamokslis muzikantas, dar pradinukas pradėjęs groti Tauralaukio pučiamųjų orkestre, buvau jauniausias to orkestro narys.

Pirmoji mano darbovietė – Klaipėdos kojinių fabrikas. Po metų darbo man pasiūlė Siuvimo cecho viršininko pareigas. Tad būdamas 26 metų amžiaus pradėjau vadovauti  250 žmonių kolektyvui. O už fabriko sienų buvo ir kitos veiklos – būti su tais, kuriems rūpėjo Lietuvos laisvė.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, fabrikas buvo privatizuotas, tad pasukau į privatų verslą. Per du dešimtmečius teko ne tik kurti darbo vietas, bet ir patirti santvarkos keitimosi džiaugsmų ir bjaurasties.

1994 m. atidariau pirmąją uostamiestyje privačią savitarnos parduotuvę „Sabina“. Džiaugiuosi, kad ji buvo labai populiari tarp miestiečių.  1998 m. pasinėriau į pramogų verslą ir į Klaipėdą atvežiau amerikietišką boulingą. Mano įsteigtame pirmajame mieste boulingo centre „Smūgis“ daugelis klaipėdiečių, o taip pat ir aplinkinių miestelių gyventojų išmoko žaisti šį populiarų žaidimą.

2010 m. laimėjau konkursą ir penkerius metus vadovavau valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialui.

Bene didžiausias iššūkis gyvenime buvo dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi 2015–2018 metais. Daug kas atkalbinėjo, bet aš juk užsispyręs… Ši pareigybė suteikė galimybių keisti, plėtoti, gražinti Klaipėdą. Manau, kad ir dabar, kaip Savivaldybės tarybos narys, prisidedu prie siekių padaryti mylimą miestą dar jaukesnį ir patrauklesnį.

Jau trisdešimt metų esu santuokoje. Su žmona Raimonda užauginome dukrą ir du sūnus. Jauniausias sūnus šiemet atitarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Džiaugiamės ir lepiname anūkėlę.

Savo užsispyrimą ir ambicijas išlieju ir sporte. Mėgstu bėgioti, slidinėti kalnuose, minti šimtus kilometrų dviračiu.

Nepakanka vien tik postringauti, braižyti ir formuluoti idėjas, kelti tikslus, būtina juos realizuoti. O be ryžto ir užsispyrimo rezultatų nebus.

O aš toks ir esu – UŽSISPYRĘS!

© Visos teisės saugomos, Saulius Budinas